Vasara ant bėgių 2

Įžanga


Laikas lekia nesuvaldomai greit... Atrodo dar užvakar buvo rugpjūtis ir kelionė namo iš Šventosios, atrodo tik ką pasibaigė pašėlusi ir intrigomis apipinta vasara... Regis tik užvakar apie Gabrielės ir Brigitos poelgius kalbėjo vos ne visas Žvėrynas. Bet štai ilgai nelaukus atėjo ruduo, su rudeniu ir rugsėju nauja klasės sudėtis. Prisipažinsiu. Labai bijojau naujosios klasės sudėties (nes po aštuntos klasės, mūsų klasė išsiskaidė į gimnazijas, bet aš ir Sandra bei dar dalis klasiokų likome vidurinėje). Bet nustebau, nes jau per rugsėjį spėjau įsitikinti,kad nauja A klasės sudėtis išties labai šauni. Mirtini klasiokai ir draugai jau 9 metus- Mantas, Dovydas, Gytis, Lukas ir mes su Sandra, buvome tos senosios D klasės dalis. Taigi pradžioje naujoje klasėje jautėmės net labai gerai, tik šiek tiek sunkoka buvo susidraugauti su merginomis, nes jos juk senosios A klasės mokinės, o štai mes dvi iš kitos.. Tad labiau tampėmės su vaikinais, bet po gero mėnesio klasė tarsi susiklijavo,tapo vieninga ir maloni. Susiradau daug naujų draugų, pažinau mielas klasiokes ir kitus klasiokus, nors žinoma, kaip ir kiekvienoje klasėje mano klasėje taipogi yra tų molių...
Visgi Brigita ir Gabrielė kažkaip sugebėjo išsilaikyti gimnazijoje, ir kaip sužinojau vėliau, už "girtavimą viešoje vietoje" joms pavyko išsisukti. Taigi tos kurios sugadino mano vasarą dabar mokosi gimnazijoje, bet ir gerai- nesimaišo mano akyse. Kartu su jomis liko ir Emilija, taipogi prikišusi nagus prie vasarinės "išdaigos". Bet štai Gintarė, kuri vien dėl to,kad nepakluso Gabrielės ir Brigitos sumanymui, buvo sumuštas jos tėtis Gabės gaujos vasarą... Bet visi nusikaltimai išaiškinti. O mes susitaikėme su Gintare, ir pakišome policijai Gabės SIM kortelę, kur buvo visi nurodymai bei SMS... Bet štai Gintarė mokslo metus pradėjo kitoje gimnazijoje su kitais keliais klasiokais...
Laikas bėgo greit, nespėjau apsidaryti, kaip Gintarė, neapkentusi didelio gimnazijos krūvio ir blogų pažymių lavinos lapkritį grįžo pas mus. Taigi lapkritį Gintarė jau kartu važiavo į ekskursiją. Gruodį žemę greit pasiekęs sniegas atnešė Kalėdinę dvasią, kartu su klase ruošėme karnavalo pasirodymą ir dar labiau suartėjau su keliais žmonėmis. Su Gintare, Mantu ir Gyčiu bei Sandra tapome nebe išskiriamais draugais, kartu leidome laiką, su kitais buvusiais klasiokais Luku ir Matu pas Gintarę šventėme eglės įžiebimą...
Net nespėjau apsidairyti, kaip atbėgo sausis, o jo gale ir mano šešioliktasis gimtadienis. Per kurį draugai man padarė mielą staigmeną.
Žiema buvo sunkiai lengva. Gruodį supratau,kad įsimylėjau,  jo gale tuo įsitikinau pilnai... Sausis ramus ir šaltas, vasaris sunkus ir darganotas- susirgusi močiutė širdies liga, tėvus iškeldino į Klaipėdą... Po patirto streso,kovą sužinojau,kad šiek tiek nusilpęs organizmas. Bet mano nuotaika gera, močiutei padaryta operacija ir kovą viskas susitvarkė. Tad nuo širdies nuriedėjo didelis akmuo. Ir ant visų mažakraujysčių man nusispjaut... :) Gyvenimas išties paskutiniu metu tapo įdomus. Didelę reikšmę jam duoda mokykla ir nerimastinga klasė. Kurios dalimi esu ir aš. Gyvenimo pokyčius lemia ir tas jausmas pavadinimu Meilė...
Ir štai jau balandis. Tiek lauktasis pavasaris pagaliau atėjo ne tik į širdį, bet ir žemę. Pagaliau atšilo, po maž skleidžiasi medžiai.

Galiu pasakyti sau,kad dabar prasideda vasaros laukimas... O kokia bus pradžia ir pabaiga priklausys nuo manęs, bet vasaros dar reikia sulaukti, Adriana, geriau gyventi ir džiaugtis mokyklinėmis akimirkomis.