8 įrašas

Vasara aprašymas

Na ir baigėsi mokslo metai, aš, beprotiškai įsimylėjusi ir į paskutinę mokslo metų dieną atėjus su nuostabiai gražiu trumpu sijonuku ko gero ryškiai sudaviau per galvą Edvinui ir... vakare iš birželio 10 į 11 sulaukiau žinutės iš jo. Ach... kiek buvo laimės, ypač tuo met kai buvau pas Sandrą ir ten nakvojau, su Edvinu prasirašinėjome iki 5 ryto. Taip ir ėmė lėkti vasaros dienos, dienos lauke su draugais ir ilgos nemigos pilnos naktys su telefonu rankose... Tai tęsėsi iki Joninių. Iki jų oi kiek buvome prasirašinėję kol susitikome. Buvo Joninių šventė mieste prie upės, joje nebuvo ką veikt tad su Sandra ir Gintare jau apie vienuoliktą nusprendėme eiti namo, kai jau besant netoli namų skambutis- ekrane "Edvinas" mano širdis suspurdo, atsiliepiau ir...grįžau atgal į šventę. Tai tebuvo paprastas pasedėjimas kartu, bet jis mane buvo apkabinęs!!! Bet kadangi šalia daug draugų daugiau nieko ir nebesitikėjau, bet buvo begalo laiminga, nes gal pagaliau viskas ims pildytis. Bendravome toliau, viena liepos dieną jis mane pakvietė kartu maudytis, ėjau. Buvo linksma, tiesiog nuostabu, bet nesugebėjau pasakyti tų trijų žodžių ir atsisveikindama duoti daugiau nei apkabinimo.... Smarkiai nusivyliau savimi, bet mes bendravome, bendravome toliau... Kol vieną liepos dieną atrodo viskas dingo. Nebemačiau jo, galimybių susitikt kaip ir nebuvo, po maž dingo ir žinutės, parašydavo tik tada kai aš jam pirma parašydavau... Buvęs džiugesys vasaros pradžioje kažkur dingo, atsirado liūdesys, ilgos ir pilnos minčių naktys spoksant vienai į dangų ir...tyliai verkiant. Galop rugpjūti telefonas nebesupypsėdavo net per klaidą. Neviltis, skausmas,ašaros... Nekenčiu šios vasaros. Nebemačiau jos grožio, nes dar ir susirgau būdama Šventojoje. Apendicitas. Nuo rugpjūčio 15 iki 29 pragulėjau Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Viena. Visi Vilniuje, o manęs nėra, Gintarės išlydėtuvės (išvažiavo gyventi į Angliją) o manęs nebuvo... Baisus nusivylimas savimi... Pagaliau vasara baigias...