1 įrašas

Pirmadieniniai ryto sunkumai

Dar vakar ėjau miegoti su mintimi- "O velnias, ryt pirmadienis...". Bet štai šiandien nuskambėjus žadintuvui 06.30 ir dar dešimt minučių prasivoliojus lovoje, staigiai puolus vonion praustis ir tik išsivalius dantis, nusiprausus veidą šaltu vandeniu ir pasižiūrėjus į veidrodį bei susidūrus su veidrodinės Adrianos akimis iš kažkur atėjo susivokimas- JUK ATOSTOGOS!
- Ne nuu,- tariau taip garsiai, kad nuskambėjo visa vonia... Iš vidaus išsiliejo apmaudo ir juoko jausmo mišinys. Dideliai nusivylusi savimi, o tuo pačiu ir kikendama iš savo durnumo išslinkau iš vonios atgal į savo kambarį, bet koridoriuje susidūriau su tėčiu.
- Kokios ankstyvos moterys!- po miego prikimusiu balsu nusistebėjo tėtis,- Labas rytas!
- Taip tikrai ankstyvos...- be nuotaikos nutęsiu,- labas labas...
- Na eikš čia!- taria tėtis griebdamas mane, - kas taip sveikinasi,a??- ir išbučiuoja kaktą.
- AI!,- baaaik, juokdamasi šaukiu,- badaisi su barzda!
- Neee,- išspaudžia tėtis murdydamas mane,- kol nepasisveikinsi kaip pridera su tėvu, nepaleisiu!
- Labas rytas,- juokdamasi tariu ir pakštėliu į žandą apaugusį trijų dienų barzda,- Teti, galėtum tą barzdą ir nusiskust, beje labai ačiū,  vien jau dėl to,kad atsikėliau į mokyklą per atostogas, ir apie tai prisiminiau tik vonioje, išėjus dar turėjau šiek tiek miego, bet štai po rytinės mankštos su tavim, mano visi miegai išsilakstė,- ironizuodama imu kalbėti.
- Eik jau Adri, jau visai??? Keliesi per atostogas į mokyklą? Gal sergi?,- ima mane nervinti tėtis.
- Eik tik barzdos skust! Pažiūrėk jau be dvidešimt septynios,- sukomanduoju griežtu balsu.
- Ech... Sunku būti vienintėliu vyru namie, jei ne žmona, tai dar ir mylimiausia dukra muštruoja,- bumba eidamas į vonią.
Kadangi išsilakstė visi miegai, nusprendžiau jog reiktų tėtį nustebinti ir padaryti jam pusryčius. Nuslinkusi virtuvėn įsijungiau "labas rytas". Užkaičiau virdulį ir atitraukiau roletus, rytas buvo giedras ir gražus, gretimo daugiabučio languose atsispindėjo kylanti saulė, termometras rodė +10. Pamačius tokį puikų rytinį vaizdą, nuotaika pakilo. Kadangi mama vakar išskrido darbo reikalais į Miuncheną, kasmetinę kosmetikos priemonių mugę (mama juk turi grožio saloną) mes su tėčiu likome dviese. Bet mėgautis tėčio draugija neteks ilgai- jis pats šiandien su keltu iš Klaipėdos išplaukia į Kylį... Žodžiu atostogos vienai... Kol tėtis turškėsi vonioje, o laikrodžio rodyklė grėsmingai artėjo prie septynių. Užplikiau du puodelius kavos, vieną stiprios- kitą su pienu,sau. Iškepiau kelis sumuštinius, pagaminau salotų. Išlindęs iš vonios tėtis maloniai nustebo:
- O aš maniau,kad tu nuėjai miegoti...- tarė paimdamas kavos puodelį,- du ant dviejų?,- klausia ragaudamas kavą.
- Kaip visada- du kaušeliai kavos ir du šaukšteliai cukraus,- patvirtinu pildama į savo kavą pieno,- valgyk,- paraginu.
Kol virtuvę nutvieskė pirmi saulės spinduliai, mes abu su tėčiu pusryčiavome. Kažką burbėjo televizorius, bet jis buvo tarsi fonas prie mūsų pusryčių stalo. Tokiomis akimirkomis suprantu, kokia esu laiminga ir mylima.
- Na tai ką veiksi?- pasiteirauja tėtis, baigęs gerti kavą.
- Nežinau...,- nutęsiu,- Gintarė Anglijoje pas tėvus... Nuo Sandros šiek tiek pavargau...
- Tai ko?- žvaliai paklausia tėtis parėjęs iš miegamojo ir saikstydamasis marškinius,- vargina kalbelėmis?
- Būtent, jos problemos ir neperstojimas zyzimas mane tiesiog varo į neviltį, dar Gintarė būtų, o dabar,- be nuotaikos toliau šneku.
- Šnekos apie ką??? Bernai?- tiesiai šviesiai drožia tėtis laukdamas mano rekacijos.
- Nee, tiesiog, na...- užsikertu.
- Viskas aišku Adri, na ką tada pailsėk, bet nepamiršk branginti draugų,- dėsto tėtis rišdamasis kaklairaštį,- O VELNIAS JAU po aštuonių,- ir skubėdamas velkasi švarką. Susiranda telefoną, iš piniginės ištraukia 100 litų ir padeda man ant stalo...
- Čia savaitei, žinau,kad ir mama palikus yra, o jei ką dar ir savo dienpinigių turi... Tikiuosi užteks,- greitai išberia.
- Užteks užteks, ką aš su tiek pinigų veiksiu,va pilnas šaldytuvas ir taip,- tariu.
- Oi neturi pinigų kur dėt?- pradeda ironizuoti,- tai paskelbk,kad plotas pas tave,- savo mažvaikišku tonu pradeda šnekėti...
- O taip skubu,- juokdamasi nutęsiu,- o tu niekur neskubi?- ramiai paklausiu atsigėrusi kavos guršknelį.
- O VELNIAS!- susizgrimba tėtis,- gerai Adri,- taria apkabindamas mane,-būk gera. Kai nuvažiuosiu į Klaipėdą paskambinsiu.
Per visą savo skubeseną, besiaudamas batus, tetis į prieškambarį susidaužė galvą ir keikdamasis išėjo pro buto duris.
- SĖKMĖS,- dar palinkiu uždarydama duris. Dar kieme žiūrėjau kaip išvažiuoja tėtis... Išsukus automobiliui iš kiemo dar išgirdau pyptelėjimą, pamojuoju. Atšlijusi nuo lango, akimis nuseku visus namus... Likau viena. Į galvą pradėjo lysti mintys ką gi veikti. Susitvarkiau virtuvę, išsisiurbiau visą butą, nusivaliau dulkes savo kambaryje ir svečių kambaryje. Tėvų miegamajame tik paklojau lovą ir į jį išvis uždariau duris. Susitvarkius namus, apsirengiau, susitvarkiau plaukus.... Per visus užsiėmimus į galvą lindo vienintelė mintis- "Savaitė be JO žvilgsnio..." Tada dar labiau likau be nuotaikos... Ak ir kaip nekenčiu šių ATOSTOGŲ!

Adri.